Virtuali paroda „Siekė susilpninti tarybų valdžią“: KGB dokumentai apie Julių Sasnauską“
Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės skyrė Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, kunigui, publicistui Juliui Sasnauskui.
Į antisovietinę veiklą J. Sasnauskas įsitraukė dar besimokydamas Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Lemiamą įtaką jo apsisprendimui padarė pažintis su politiniais kaliniais Viktoru Petkumi (1928–2012) ir Antanu Terlecku (1928–2023). Norą priešintis skatino ir sovietų valdžios elgesys su juo: vežimas į saugumą tardymui tiesiai iš pamokų, pašalinimas iš mokyklos, sumušimas milicijos skyriuje.
J. Sasnauskas 1976 m. pradėjo skelbti savo straipsnius pogrindžio leidinyje „Laivės šauklys“, kurį redagavo A. Terleckas. Jis buvo vienas aktyviausių 1978 m. įkurtos antisovietinio pasipriešinimo organizacijos Lietuvos laisvės lyga (LLL) narių. Rašė straipsnius LLL leistam pogrindžio leidiniui „Vytis“, spausdino jį rašomąja mašinėle, rengė ir platino protesto pareiškimus dėl nepagrįsto žmonių persekiojimo ir sulaikymo, prievartinio uždarymo į psichiatrines ligonines ir kt.
1979 m. kartu su A. Terlecku parengė reikšmingiausią antisovietinio pasipriešinimo dokumentą „45 pabaltijiečių memorandumą“, smerkiantį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Po Memorandumo paskelbimo sovietų saugumas suėmė J. Sasnauską, apkaltino jį, kad su A. Terlecku, siekdami susilpninti sovietų valdžią Lietuvoje, vedė antisovietinę agitaciją ir propagandą. 1980 m. J. Sasnauskui skirta 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo ir nutrėmimo 5 metams bausmė. 1981 m. jis buvo išgabentas į tremtį Rusijos SFSR Tomsko srityje.
Grįžęs iš tremties 1986 m., toliau aktyviai dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. Buvo vienas iš 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvykusio mitingo organizatorių ir dalyvių. Sovietų saugumas J. Sasnauską sekė iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos saugomos J. Sasnauskui ir A. Terleckui iškeltoje baudžiamojoje byloje bei kitose sovietų saugumo struktūrų ir Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sudarytose bylose.
Parodą parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė