Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchų priešinimasis sovietų valdžiai. Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis
Tęsiant sovietų represuotų Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupų atminimui skirtų parodų ciklą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis“.
T. Matulionis gimė 1873 m. liepos 4 d. Kudoriškyje (Ukmergės apskritis). Dvasininko kelią pradėjęs Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge, nuo 1900 m. beveik 10 metų tarnavo keliose parapijose Latvijoje. Carinės valdžios nubaustas už nepaklusnumą, buvo išsiųstas į vienuolyną Sankt Peterburge. Po 1917 m. Spalio perversmo bolševikų valdžia nuolat persekiojo kunigą T. Matulionį už jo atsidavimą tikėjimui ir Bažnyčios gynimą, 1923-1933 m. jis su kelių metų pertrauka kalėjo sovietų lageriuose. 1933 m. Lietuvai ir Sovietų Sąjungai pasirašius protokolą dėl apsikeitimo kaliniais, iš lagerio paleistas ir į Lietuvą grįžęs vyskupas T. Matulionis ėjo Kauno arkivyskupijos oficiolo pareigas, buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, vyskupas T. Matulionis vėl pateko į sovietų saugumo akiratį. 1942 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos vyskupu ordinaru. Vokietijos okupacijos metais dalyvavo žydų gelbėjime. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, vyskupas T. Matulionis atsisakė vykdyti okupantų nurodymus, už tai 1946 m. vėl buvo suimtas ir nubaustas 7 m. laisvės atėmimu. Kalėjo Vladimiro kalėjime, 1953 m. apgyvendintas Zubovo Polianos (Mordovijos ASSR) invalidų namuose.
Į Lietuvą vyskupas T. Matulionis grįžo tik 1956 m. Sovietų valdžia neleido jam valdyti Kaišiadorių vyskupijos, priverstinai perkėlė į Birštono parapiją. Nepaisydamas garbaus amžiaus, prastos sveikatos ir valdžios trukdymų, perėmė Kaišiadorių vyskupijos valdymą, ragino žmones kovoti už tikinčiųjų teises. Sovietų valdžios buvo nuolat terorizuojamas kratomis ir apklausomis. Galiausiai 1958 m. vyskupas T. Matulionis buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta išvežtas į Šeduvą. Jo bute Šeduvoje įrengta slapto pasiklausymo įranga, tikrinama pašto korespondencija, jį nuolat stebėjo saugumo agentai. 1960 m. T. Matulioniui suteiktas Apaštalų Sosto Vyskupo titulas, o 1962 m. – arkivyskupo titulas.
Arkivyskupas T. Matulionis mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d., praėjus keletui dienų po sovietų saugumo jo bute atliktos kratos. Palaidotas Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros kriptoje.
2017 m. gegužės 13 d. popiežius Pranciškus paskelbė Dievo Tarną arkivyskupą T. Matulionį palaimintuoju.
Parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos, saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve, Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos švietimo muziejuje, Birštono muziejuje, Žemaičių muziejuje „Alka“.
Už suteiktą pagalbą rengiant parodą dėkojame Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleriui kunigui Gediminui Tamošiūnui, Kaišiadorių vyskupijos kurijos darbuotojoms.
Parodos kuratoriai Nijolė Maslauskienė ir Povilas Girdenis.
Atnaujinimo data: 2026-10-19
Taip pat skaitykite:
Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchų priešinimasis sovietų valdžiai
Kviečiame senjorus į pažintinę ekskursiją
Sovietiniuose mūruose įkalinta šventovė: prarastas A. Vivulskio šedevras
Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms