Sovietiniuose mūruose įkalinta šventovė: prarastas A. Vivulskio šedevras
Vilniaus senamiesčio gatvėse sustingusių pastatų fasadai – tai gyvas liudijimas, pasakojantis apie šimtametę miesto istoriją. Tačiau kartais dramatiškos istorijos slypi už banalių, aptrupėjusių sovietinių pastatų fasadų.
Vienas iš tokių yra Naujamiestyje, A. Vivulskio ir Vytenio gatvių sankirtoje, stūksantis pastatas, sovietmečiu vadintas Statybininkų kultūros rūmais. Po jo pilku betonu slepiasi ne tik kultūrinis palikimas, bet ir tragiškai nutrūkusi modernizmo vizionieriaus Antano Vivulskio svajonė.
Prieš šimtmetį čia pradėjo kilti jo projektuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – šventovė, turėjusi tapti moderniausiu Vilniaus architektūros simboliu. Šioje nebaigtoje statyti bažnyčioje kunigavo iškilios Lietuvos asmenybės Vladas Mironas ir Kazimieras Vaičionis.
Šiandien ši bažnyčia galėtų būti vienas ryškiausių miesto akcentų, tačiau istorijos vingiai ją pavertė „pastatu-vaiduokliu“.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtas pasakojimas atveria skaudų virsmą: kaip didinga šventovė tapo bedvasiu proletariato kultūrnamiu, savo sienose įkalinusiu sakralinę erdvę.
Pasakojimas iliustruotas nuotraukomis, dokumentais saugomais Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos literatūros ir meno archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Vilniaus regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Kviečiame paskaityti pasakojimą ir pažiūrėti eksponatus!
Pasakojimą parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas.
Atnaujinimo data: 2026-09-25
Taip pat skaitykite:
Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms