Nesėkmingas KGB bandymas užverbuoti laivo kapitoną iš Vakarų Vokietijos
Sovietų saugumas akylai stebėjo į SSRS uostus atplaukiančių laivų, plaukiojusių su užsienio valstybių vėliavomis, įgulas, bandė verbuoti jų narius. Ypač daug dėmesio sulaukdavo laivų iš Vakarų valstybių įgulos. 1973 m. Vakarų valstybių laivai į Klaipėdos uostą atplaukė 426 kartus, iš jų 162 kartus laivai iš Vakarų Vokietijos. Klaipėdoje apsilankė 2169 įvairių valstybių laivų ekipažų nariai. Kontržvalgybinę veiklą tarp užsienio valstybių laivų įgulų vykdęs Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos skyrius Klaipėdos miestui ir Lietuvos jūrų baseinui 1970 m. Klaipėdos uoste agentais užverbavo 7 užsienio jūreivius, dar 16 jūreivių tyrė dėl galimybės užverbuoti.
Vienas iš tokių jūreivių, kuriam teko pereiti visas KGB verbavimo procedūras, buvo Klausas Kiopkė (Klaus Köpke), prekybos laivo „Bremer Norden“, plaukiojusio su Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) vėliava, kapitonas. Laivybos kompanijai „Bruno Bischoff & Co“ priklausęs laivas iš Vokietijos Brėmeno uosto linijiniais maršrutais plaukiojo į Klaipėdos ir Rygos uostus. Sovietų saugumas kapitoną ketino užverbuoti agentu, „pakišti“ jį VFR specialiosioms tarnyboms ir taip „įsiskverbti“ į „priešo agentūrinį tinklą“.
Prisidengus „netinkamu“ kapitono elgesiu, 1971 m. rudenį su juo susitiko pasieniečiu karininku apsimetęs saugumietis. Jis su K. Kiopke pradėjo megzti „asmeninius draugiškus santykius“ ir ruošti jį verbavimui. Susitikimai truko beveik penkerius metus, tačiau K. Kiopkės užverbuoti nepavyko. 1975 m. eilinį kartą į Klaipėdą atplaukęs ir su „pasienio karininku“ susitikęs K. Kiopkė pasakė, kad apie ryšius su juo pranešė laivybos kompanijai ir Vokietijos kontržvalgybai. Saugumiečiai iš karto nutraukė visus susitikimus su kapitonu ir pradėjo rinkti jį kompromituojančią medžiagą. 1976 m. Lietuvos ir Latvijos saugumiečiai sudarė bendrą K. Kiopkės kompromitavimo planą, SSRS jūrų agentūros Inflot vardu laivo savininkams išsiuntė protestą dėl neva netinkamo kapitono elgesio. Laivybos kompanija „Bruno Bischoff & Co“, siekdama išsaugoti komercinius ryšius su SSRS, perkėlė K. Kiopkę į kitą laivą, plaukiojantį į Norvegiją, o 1977 m. atleido jį iš darbo.
K. Kiopkei sovietų saugumo užvestas operatyvinis rinkinys „Lotaras“ saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Tai vienintelė išlikusi užsienio jūreiviui Lietuvoje saugumo vesta operatyvinės įskaitos byla. Dviejuose bylos tomuose sukaupta daugiau kaip 30-ties KGB agentų, dirbusių uosto tarnybose, jūrų agentūroje Inflot, Interklube, muitinėje ir kt. įstaigose bei laive „Bremer Norden“ agentūriniai pranešimai apie kapitoną K. Kiopkę, jo išorinio sekimo suvestinės, pažymos apie saugumiečių konspiratyvius susitikimus su juo, apmokėtų vaišių ir dovanų (laikrodis, gintaro dirbiniai žmonai ir kt.) išlaidų sąrašas, taip pat užduotys agentams ir kiti dokumentai.
Lietuvos ypatingasis archyvas pagal byloje „Lotaras“ saugomus dokumentus parengė virtualų pasakojimą apie nesėkmingą KGB bandymą užverbuoti kapitoną K. Kiopkę.
Pasakojimą parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė
Atnaujinimo data: 2025-03-26
Taip pat skaitykite:
Paskutinė istorijos pamoka – Archyve!
Pilietinio pasipriešinimo diena
MAIŠTAUJANTIS JAUNIMAS SOVIETŲ LIETUVOJE